Vaizdo procesorių ir šiaurinių tiltų keitimas


Įvadas

Dažnas, kuriam teko susidurti su nešiojamo kompiuterio šiaurinio tilto ar vaizdo plokštės remontu, susimąsto – kas tai per gedimas, kurio remontas kainuoja tiek brangiai???

Tikslu išsklaidyti Jūsų spėliones ir neretai nepagrįstai piktus žvilgsnius į „remontininkus“, šiame pažintiniame darbe pasistengsiu perteikti, kas tai yra šiaurinių tiltų ir vaizdo procesorių remontas: kas yra tie šiauriniai tiltai ir vaizdo procesoriai, dėl ko jie genda ir kokios yra jų remonto galimybės, kaip atliekamas pats remontas, kokios priemonės, įgūdžiai jam reikalingi ir t.t.


ŠIAURINIS TILTAS, VAIZDO PROCESORIUS (ang. GPU) IR VAIZDO PLOKŠTĖ – KAS TAI?

Dauguma vartotojų maišo tarpusavyje „Vaizdo procesorių“, „Šiaurinį tiltą“ ir „Vaizdo plokštę“. Nors tik pirmasis ir paskutinis susijęs su žodžiu „Vaizdas“ – visi šitie 3 komponentai iš esmės skiriasi, nors ir turi 1 pagrindinį dalyką – visi jie 3 skirti vaizdui (o šiaurinio tilto atveju – ne vien) atgaminimui.

Kad įnešti daugiau supratimo apie šiuo įrenginius ir jų paskirtį, siūlome pasižvalgyti po šiuos punktus:


Šiaurinis tiltas


Šiaurinis tiltas
Šiaurinis tiltas

Šiaurinis tiltas (ang. South Bridge) – tai įrenginys, apjungiantis Pietinį tiltą (kuris tarpusavyje sujungia sąlyginai lėtus įrenginius – USB, kietuosius diskus ir kt.), darbinę atmintį (RAM), ir centrinį procesorių (CPU). Kitaip sakant, visi šitie 3 įrenginių masyvai „susitinka“ šiauriniame tilte.

Integruotos vaizdo posistemės atvejais, vaizdo procesoriaus lustas būna patalpinamas į patį Šiaurinį tiltą – iš čia ir kilęs pavadinimas „Integruota vaizdo plokštė“. Tokiu atveju, kai vaizdo posistemė būna integruota į šiaurinį tiltą, šiaurinio tilto lustas patiria didesnę apkrovą, dėl to labiau kaista. Esant nepakankamam aušinimui arba lydmetalio defektams – šiaurinis tiltas tampa potencialiai gendančiu komponentu – jam gresia vaizdo procesoriaus likimas!

Bet kuriuo atveju, įsidėmėkite – šiaurinis tiltas, priklausomai nuo kompiuterio konfiguracijos, GALI atlikti vaizdo posistemės darbą, dėl to jis gali ir perkaisti, ko pasekoje nebematote vaizdo.

Šiuolaikiniuose kompiuteriuose toks Vaizdo procesoriaus lusto patalpinimas į šiaurinį tiltą būdas nebenaudojamas. Dabar integruota vaizdo posistemė talpinama į pačio centrinio procesoriaus (CPU) „čipą“.


Vaizdo procesorius


GPU
GPU

Vaizdo procesorius (GPU) – tai loginis procesorius, kurio darbas apdoroti TIK vaizdinę informaciją. Kodėl jis toks reikalingas? Todėl, kad vieni didžiausių skaičiavimų kompiuteryje atliekami BŪTENT su vaizdu – šio procesoriaus darbas dideliu dažniu užžiebti tinkamus monitoriaus taškus ir tinkama spalva. Kadangi šie loginiai skaičiavimai reikalauja ypač didelės spartos ir tikslumo – dažnu atveju kompiuteriuose naudojamas dedikuotas (t.y. neintegruotas) vaizdo procesorius. Naudojantis tokiais, ekrano rezoliuciją galima naudoti aukštesnę, žaidimus žaidžiant, jei vaizdo procesorius turi ir jam dedikuotą darbinę atmintį, dalis žaidimo būsimų vaizdų yra perkeliami į vaizdo atmintinę (VRAM – Video RAM) ir greičiau perduodami vaizdo procesoriui apdoroti.

Kaip taisyklė, jei jau kompiuteryje yra skiriama dedikuota vaizdo posistemė, vaizdo procesorius bus galingas, o tai reiškia – ir kaitimas didesnis, nes skaičiavimų metu vyksta ypač greiti informacijos perdavimo procesai, kurie iš esmės „užvirina“ medžiagas, kurių pagalba šie procesai vyksta.

Vaizdo procesorius, jei toks skiriamas kompiuteryje kaip dedikuotas komponentas – bus patalpintas kažkur netoliese Šiaurinio tilto, ir savo apdorotą informaciją siųs nebe į Pietinį tiltą, o tiesiai į Šiaurinį, kuris savo „kanalais“ vaizdą perduos į vaizdo išvedimo įrenginius – monitorių.

Jei vaizdo procesorius dedikuotas, bet jam neskirta atskira darbinė atmintis (VRAM), jis, Šiaurinio tilto pagalba, naudos bendrą darbinę atmintį (RAM), ko pasekoje, tokiais atvejais, žmonės galimą prieinamą darbinę atmintį RAM mato ne tokią, kokia fiziškai įdėta į kompiuterį. Kartais kyla panika, žmonės sako: „Man pardavėt sugedusius RAM’us! Vietoj 1GB rodo tik 700MB!!!“. Tačiau kai paaiškinama, jog tuos 256MB „pasiskolina“ vaizdo procesorius – panika išgaruoja. Beje, šį „pasiskolinti“ leidžiamos darbinės atminties kiekį dažnu atveju galima reguliuoti BIOS pagalba.

Taigi, įsidėmėkite – Vaizdo procesorius – tai realus procesorius, skirtas darbui TIK su vaizdu (nors yra entuziastų, kurie geba šį procesorių panaudoti kitiems skaičiavimams… 🙂 ). Dažnu atveju, jei Jūsų kompiuteris turi dedikuotą vaizdo procesorių, ir Jums kompiuteris neberodo vaizdo arba tas vaizdas būna netoks, koks tūri būti – Jūsų vaizdo procesorių reikia keisti nauju. Gedimų priežastys bus paminėtos kituose skyreliuose.


Vaizdo plokštė


Vaizdo plokštė
Vaizdo plokštė

Vaizdo plokštė – tai nėra pats vaizdo procesorius, o reali PLOKŠTĖ, ant kurios paviršiaus pritvirtintas Vaizdo procesorius.

Dažnu atveju, jei Jūsų kompiuterio vaizdo posistemė sugedusi, Jums bus pasakyta, kad pas jus sugedusi būtent vaizdo plokštė, tačuiau iš esmės ne plokštės gedimas pas Jus, o Vaizdo procesoriaus/posistemės. Jums bus šitaip pasakoma tik dėl to, kad Jūs lengviau suprastumėte diagnozę, nes, tarkim, jei jums pasakytų, kad Jūsų kompiuterio šiaurinio tilto vaizdo posistemė nebegauna maitinimo – Jums tai nuskambėtų kaip iš Einšteino reliatyvumo teorijos iškirptas postulatas…

Pasitaiko, jog galingesniuose ar aukštesnės klasės nešiojamuose kompiuteriuose būna įdedama reali vaizdo plokštė, tad iš dalies kartais šis pasakymas gali atspindėti tikrovę.

Daug paprasčiau yra su vaizdo plokštėmis stacionariuose kompiuteriuose – čia žmogus realiai gali pamatyti, kaip ji atrodo. O ant jos būna sumontuojami šie įrenginiai: Vaizdo procesorius, darbinė atmintis vaizdo procesoriui (VRAM), vaizdo procesoriaus maitinimo grandinė ir vaizdo išvesties įrenginiams skirtos jungtys.

Taigi, Vaizdo plokštė – tai reali plokštė, ant kurios paviršiaus yra įmontuotas vaizdo procesorius su jam skirta darbine atmintimi.



GEDIMŲ PRIEŽASTYS

Jei jau nutiko taip, kad Jūsų kompiuteris neberodo vaizdo, o indikacinės lemputės žybsi, prireiks vaizdo posistemės remonto. Tačiau kyla natūralus klausimas – kodėl taip nutiko?

Priežasčių gali būti daugiau, tačiau norėtumėme išskirti keletą pagrindinių, nes, remiantis mūsų pastebėjimais, būtent šios priežastys sukelia vaizdo procesorių arba šiaurinių tiltų gedimus.

Temperatūra (perkaitimas)

Dažniausia vaizdo procesorių ir šiaurinių tiltų gedimo priežastis – perkaitimas. Kokiu būdu jis pasireiškia? O gi tuo, kad esant ypač aukštai temperatūrai, kurią sąlygoja procesoriaus darbas, lydmetalis, „laikantis“ procesoriaus kristalinį branduolį, suminkštėja ir pajuda iš vietos…

Kita priežastis, dėl tos pačios per daug aukštos temperatūros suminkštėja „kojos“ tarp vaizdo procesoriaus „čipo“ ir pagrindinės plokštės, o esant nevienodam visų kojų kietumui, kažkuri iš jų gali įtrūkti arba visiškai atitrūkti nuo pagrindinės plokštės.

Ir trečias procesas, kuris būna galutinis pačiam vaizdo procesoriui – kristalinė branduolio dalis užverda ir susprogsta. Tokiu atveju trumpalaikio remonto jau nebegalima taikyti; reikia patį vaizdo procesorių ar šiaurinį tiltą keisti kitu.


Dulkės


Dulkėmis užkimštas aušintuvas
Dulkėmis užkimštas aušintuvas

Dulkės – didžiausia priežastis, dėl kurios vaizdo procesoriai ar šiauriniai tiltai perkaista.

Kiekvieno pilnaverčio nešiojamo kompiuterio viduje sukasi ventiliatorius, kuris, radiatorių surinktą karštį, išstumia lauk. Tačiau paskutinė radiatorių stotelė sukonstruota taip, kad būtų pasiekiamas kuo didesnis paviršiaus plotas, o tiksliau – suformuojamos tam tikros grotos, per kurias pastoviai pučiamas oras, o pačios grotos sujungtos su termovamzdeliais, kuriais teka skystis, surenkantis karštį nuo procesorių branduolių paviršiaus.

Viskas būtų gerai, jei ne dulkės… 🙁 Jos, begėdes, įsitaiso į tą vietą, kur yra grotelės – ten mažiausias atstumas tarp grotelių plokščių. Einant laikui, dulkių vis daugiau kaupiasi, o ir pats ventiliatorius atlieka jų kaupimosi skatinimo veiksmus – pučia į jas, tad jų vis daugėja, daugėja, jos vis labiau ir labiau tarpusavyje sulimpa, kol susiformuoja savotiškas, kaip aš vadinu, „veilokas“.

Prevencinė priemonė būtų bent kartą per metus dulkes mechaniškai išvalyti išardant kompiuterį. Kiti žmonės sako, jog jie galį komresoriaus pagalba „išpūsti“ dulkes lauk, tačiau, patikėkite – tai ne išeitis, nes dulkės tik pajudinamos iš savo „karalystės“, tačiau iš kėbulo fiziškai nepašalinamos, tad vėl įjungus kompiuterį pradeda suktis ventiliatorius, kuris tas dulkes grąžina į vietą…


Aušinimo sistemos trūkumai


HP Pavillion dv6000 aušinimo sistema
HP Pavillion dv6000 aušinimo sistema

Procesorių perkaitinimo fenomenai pastebimi ne visuose kompiuterių modeliuose. Taip yra dėl to, kad vienus kompiuterius inžinieriai projektavo atsižvelgdami į aukštas temperatūras, o kitus – „belekaip“!

Tarkime, turim tokią situaciją: centrinis procesorius, šiaurinis tiltas ir vaizdo procesorius – tai 3 kaisti linkę komponentai, nes jie atlieka galingus skaičiavimus. Jie visi išdėstyti vienoje linijoje: Centrinis procesorius (CPU), Šiaurinis tiltas ir Vaizdo procesorius (GPU). Kaip, logiškai mąstant, būtų galima juos visus efektyviai ataušinti? Mano nuomone, idealus atvejis būtų, jei kiekvienas iš procesorių gautų po atskirą aušinimo sistemos dalį – po termovamzdelių su termoskysčiais magistralę. Iš esmės, išvedžioti 3 magistrales – nėra ypač sudėtinga – tą demonstruoja vartotojus ir kokybę vertinantys kompiuterių gamintojai. Tačiau, taupant biudžetą ir žinant, kad vartotojo „akis“ į kėbulą nepaklius, galima visiems 3 procesoriams panaudoti 1, gal šiek tiek platesnę, aušinimo magistralę…

Deja, reikia pripažinti, kad ekonominės klasės nešiojamuose kompiuteriuose aušinimo problema nėra sprendžiama remiantis siekiu padaryti aušinimą kuo efektyvesniu. Stipriai kaistantys komponentai yra „aušinami“ bendra magistrale, o jei prisiminsime dulkių „paslaugas“??? Įkaitęs termoskystis nukeliauja prie aušinimo grotelių, ten jis neataušinamas dėl dulkių oro cirkuliacijos užblokavimo; įkaitęs termoskystis grįžta atgal, nebe priimdamas temperatūros iš Vaizdo procesoriaus, o tik dar labiau įkaisdamas keliauja link Šiaurinio tilto. Čia jį pasitinka dar labiau įkaitęs branduolys, kuris perduoda dalį temperatūros tolimesnei kelionei centrinio procesoriaus link. Procesoriai ,kaip taisyklė, perkaitimo nebijo, tad jis, nesupratęs, kodėl niekas jo neaušina, perduoda dar dalį šilumos ir pasiunčia termoskystį aušinimo grotelių link. Keliaudamas link jų, termoskystis vėl susitinka su šiauriniu tiltu ir galiausiai vaizdo procesoriumi…
Jei aušinime dalyvautų 3 aušinimo magistralės – po vieną kiekvienam komponentui, ir jei aušinimo grotelės būtų platesnės ir apimtų didesnį plotą – nepakankamo aušinimo problemų būtų galima išvengti!

Bešvinis lydmetalis

Šiaurinis tiltas iš kitos pusės
Šiaurinis tiltas iš kitos pusės

Švino sudėtyje turintis lydmetalis, remiantis Europos Sąjungos reikalavimais, privalo būti pakeistas į bešvinį. Dėl to visi elektrotechnikos gamintojai suskubo naudoti švino sudėtyje neturintį lydmetalį.

Bešvinio lydmetalio viena iš fizinių savybių yra ta, kad jis yra trapesnis! Žinodami tą faktą, galime sumodeliuoti situaciją:

Žmogus ant kelių laiko nešiojamą kompiuterį ir žaidžia žaidimą. Staiga jam reikia pajudėti iš fotelio į kitą kambarį – jis paima veikiantį kompiuterį už korpuso krašto ir nusineša su savimi. Atminkime, kad žaidimo metu vaizdo procesorius stipriai įkaitęs – visos jo „kojelės“, kurios vaizdo procesoriaus „čipą“ laiko „prikabintą“ prie pagrindinės plokštės, taip pat įkaitusios, tačiau ne visos vienodai. Tos, kurios yra įkaitusios stipriau – lydmetalis šiek tiek suminkštėjęs, o kurios labiau atvėsusios – lydmetalis kietas ir, nepamirškime, kad trapus!

Kompiuterio paėmimo už korpuso krašto metu įvyksta mikrodeformacijos visame kompiuteryje – net toks daiktas, kaip kompiuteris, deformuojasi! O deformacijų metu labiau įkaitusios kojos, kurios yra šiek tiek suminkštėjusios, deformacijas kompensuoja, tačiau tos, kurios labiau atvėsusios – ne. Gaunasi, kad tos, kurios vėsesnės, yra labiau veikiamos deformacijos jėgų, ir nebe atlaiko – įtrūksta arba visiškai atitrūksta nuo pagrindinės plokštės. To pasekoje žmogus, nusinešęs kompiuterį į kitą kambarį, vaizdo jau nebemato…


Remontas

Yra posakis: „Ką žmogus pagamino, tą žmogus ir suremontuoti sugebės.“ Su juo sutikime, nes šiems rimtiems gedimams yra ir remonto būdų. Nuo skirtingų būdų priklauso ne vien remonto kaina, bet ir ilgaamžiškumas bei kokybė.

TRUMPALAIKIS (PAŠILDANT)

Trumpalaikis remontas „pašildant“ procesorių, kurio efektyvumas svyruoja nuo nepertraukiamo kompiuterio darbo 10-iai metų arba vos kelioms minutėms… Kitaip sakant – loterija!


Priemonės


Karšto oro lituoklis
Karšto oro lituoklis

Vaizdo procesoriaus ar Šiaurinio tilto „pašildymui“ naudojamas karšto oro lituoklis. Tai toks aparatas, kuris pučia orą, priklausomai nuo antgalio, nuo 2 cm iki 5 mm skersmens paviršiaus plote. Oras kaip ir paprastas, tačiau jo fizinė savybė pakeista – jo temperatūra gali siekti 480 laipsnių pagal Celcijų!

Tokios temperatūros daugiau nei pakankama išsikepti dešrelę, tačiau jis naudojamas ne piknikams organizuoti, o litavimui be tiesioginio sąlyčio su komponentu – temperatūros pakėlimui per atstumą.

Šio įrenginio pagalba vaizdo procesoriaus arba šiaurinio tilto paviršius yra įkaitinamas iki tokios temperatūros, kad pradėtų lydytis tarp kontaktinės kojos tarp „čipuko“ ir pagrindinės plokštės. Tuo pačiu kontaktai, kurie sujungia patį branduolį su „čipuku“ – taip pat lydosi, tad, jei problema buvo būtent kontaktų nutrūkimas – šildymas turėtų pagelbėti, tačiau, kaip liudija patirtis – tai tik laikina remonto priemonė…

Natūralu, jog vieną kartą įtrūkęs kontaktas bus linkęs įtrūkti dar kartą toje pačioje vietoje.


Procesas


1. Pirmoje vietoje įsitikinkime, kad kompiuteris sugedęs!

Prieš pradedant bet kokius remonto darbus, reikia išsiaiškinti, ką kompiuteris atlieka ir ko neatlieka. Šiuo atveju turime vaizdo procesoriaus gedimu pasižymintį variantą. Vaizdo procesorius redakcijai žinomo pavadinimo ir modelio, o oficialiai jo skelbti ir „linčiuoti“ negalime (nebent pro lūpas prasprūstų vaizdelio autoriui), tik pasakysime – jog problema 95% šiame kompiuteryje turėtų slypėti vaizdo procesoriuje. Taigi, pradedame gedimo įsitikinimo procesą…


2. Pašildome

Prieš pašildant, reikia pasiekti patį vaizdo procesorių. Vaizdelyje pasirinktas modėlis šiuo atveju dėkingas – kompiuterio viso išrinkti nereikia; užtenka nuimti apsauginį dangtelį ir aušintuvą. Beje, atkreipkite dėmesį – Šiaurinio tilto su Procesoriumi ir Vaizdo procesoriaus aušinimo magistralės – atskirtos. Deja tam tikriems vaizdo procesorių modeliams to neužtenka…


3. Patikriname

Po pašildymo proceso palaukiame keltą minučių, kad vaizdo procesorius atvestų, surenkame kompiuterį, ir tikriname, ar kas nors bus pasikeitę.

Šiuo atveju – šildymas laikinam išsprendė problemą, tačiau akivaizdu, jog toks „remonto“ būdas – laikinas, ir problemos iš esmės neišsprendžia.


Įspėjimai


Norėtumėme įspėti, kad neskubėtumėte pirkti karšto oro lituoklių ir kaitinti visko kas papuola – įrengimas skirtas kasdieniams litavimo darbams, ne vaizdo procesorių ar šiaurinių tiltų „prikėlinėjimui“.

Na, mus guodžia vienas dalykas – pačios karšto oro lituoklių stotelės viršija vaizdo procesoriaus ar šiaurinio tilto remonto darbų kainą, tad manome, kad retas kuris iš Jūsų sugalvos tokį įsigyti.

Tačiau jei jau taip nutiktų:
KARŠTO ORO STOTELĖ LITAVIMUI – GYVYBEI IR APLINKINIAMS PAVOJINGAS ĮRENGIMAS!!! Prieš naudodamiesi tokiu įrenginiu įdėmiai perskaitykite vartotojo instrukciją, ir neverkite, jei rankoje išsideginsite skylę. Mūsų paskaičiavimais, skylei plaštakoje išdeginti užtektų 5-6 sekundžių neatsargaus darbo su šiuo įrengimu (išbandyta su vištienos kulšele), tad, jei nesate patyręs litavime – neeksperimentuokite su karšto oro lituokliu – jis pavojingesnis, nei paprastas lituoklis! Pradėkite nuo jo – su juo skylės plaštake lengvai „neįsitaisysite“, nebent skausmingą tatuiruotę…


LYDMETALIO KEITIMAS:

Dalis, nors ir nedidelė, gedimų pasitaiko būtent dėl naudojamo trapesnio bešvinio lydmetalio. Lydmetalį, jungiantį procesoriaus „padėklą“ su pagrindine plokšte, pakeisti galima, tačiau procesas daug sudėtingesnis, įranga „įmantresnė“, dėl to reikalauja specifinių šiam procesui reikalingų atlikti žinių.

Kadangi ties šita riba į mūsų kasdienę duoną Jūs jau nebepretenduosite – traktuokime, kad tolimesnė informacija tik edukacinės paskirties; kad žinotumėte, už ką mokate nemenkus pinigus kompiuterių „remontininkams“. Mes ne iš piršto laužiame kainą, o ji sudaro įrangos atsipirkimo, specifinių žinių kompensacijos bei pasiryžimo tokiam „avantiūriškam“ darbui kainą! Taigi, mylėkite mus ir gerbkite, o ne burbuliuokite – mes irgi žmonės, tik darbai mūsų skiriasi!

Į švino sudėtyje turintį

Kadangi ne kiekvienas kompiuteris „serga“ tokiomis ligomis, o paties vaizdo procesoriaus ar šiaurinio tilto plotas, padengtas kontaktiniu lydmetaliu, nėra didelis – esame linkę daryti simbolinį „nusikaltimą“ prieš Europos Sąjungą – keisdami vaizdo procesorius ar šiaurinius tiltus naudojame švino sudėtyje turinčias kontaktines „kojas“ tarp procesoriaus „čipo“ ir pagrindinės plokštės.

Tai darome vedami ne piktybiškų paskatų, o suprasdami, kad tokiu būdu atliekame prevenciją kontaktų įtrūkimams ar atitrūkimams nuo pagrindinės plokštės. Be to, „čipo“ prilitavimo metu naudojama žemesnė temperatūra, nes švino sudėtyje turintis lydmetalis lydosi tarp 180 ir 220 laipsnių temperatūros pagal Celcijų, tad Jūsų įsigytas naujas „čipukas“ būna mažiau „kankinamas“ aukštos temperatūros.

Taigi, apie priemones ir procesą:


Priemonės


Infraraudonųjų spindulių stotelė

IR stotelė
IR stotelė

Tai toks įrengimas, kuris pašildo pagrindinės plokštės apatinę dalį iki tam tikros temperatūros, kad nevyktų temperatūrų skirtuminės deformacijos, ir virš vaizdo procesoriaus ar šiaurinio tilto nutaikius infraraudonųjų spindulių šaudyklę galima išlydyti lydmetalį dideliu plotu – iki 15 cm skersmens apskritimą. Be to, kuo jis geras – jis nekenkia kitiems įrenginiams, nes nėra jokio kontakto su įrenginiais, o tik sukeliama vidinė energija. Be abejo, per ilgai palaikius pagrindinę plokštę po infraraudonųjų spindulių šaudykle rizikuojama, kad tas 15 cm plotas pus tiek perkaitintas, kad visi pagrindinės plokštės sluoksniai bei komponentai užvirs ar sudegs, tačiau mes žinome, kada reik ją išjungti kad to neatsitiktų…


Švino sudėtyje turintys 0,5mm skersmens „kamuoliai“

Švino turintys 0,5mm kamuoliai
Švino turintys 0,5mm kamuoliai

Šie kamuoliukai – tai identiški pusės milimetro skersmens (0,5 mm) lydmetalio rutuliukai, kurių sudėtis – 63% alavo (Sn) ir 37% švino (Pb). Kaip jau minėjome, renkamės švino sudėtyje turintį lydmetalį, nes švinas suteikia kontaktams elastingumo žemesnėje temperatūroje.

„Kamuoliai“ bus naudojami kaip nauji kontaktai tarp „čipuko“ ir pagrindinės plokštės. Jiems uždėti ant nuvalytos vazido procesoriaus ar šiaurinio tilto paviršiaus bus dar naudojamas specialus laikiklis su trafaretais, skirtais skirtingiems vaizdo procesoriams ar šiauriniams tiltams. Trafareto esmė – tinkamose vietose esančios skylutės, į kurias ir subyra šitie „kamuoliai“.


Ko prireiks senų kontaktų nuvalymui

Kai bus nuimtas vaizdo procesorius ar šiaurinis tiltas, reikės nuvalyti seną lydmetalį.

Kadangi šioje skiltyje vaizdeliai nufilmuoti tik tam, kad parodyti procesą, mes nekeisime vaizdo procesoriaus į naują, o tiesiog pagal visą darbų eigą parodysime procesus, tikslui pakeisti vaizdo procesorių. Todėl vaizdeliuose bus valomas senas lydmetalis ne vien nuo pagrindinės plokštės, bet ir nuo paties vaizdo procesoriaus, o paskui ant jo „auginamos naujos kojos“.

Taigi, seno lydmetalio nuvalymui bus naudojamas lituoklis, litavimo pasta, plati varinė juostelė ir…TUALETINIS POPIERIUS! Tiesa, popierius ne pigiausias, nes pigus tualetinis popierius dulka, o mums dulkės labai trukdytų, tad renkamės brangiausią atvežtinį tualetinį popierių!

Čia trumpai „pristatoma“ tai, kas bus naudojama seno lydmetalio nuvalymo procese.


Procesas


1. Pasiruošimasis seno procesoriaus nuėmimui

Pagrindinė plokštė, išimta iš kompiuterio korpuso, patalpinama ant infraraudonųjų spindulių litavimo stotelės taip, kad priešinga pusė vaizdo procesoriui būtų apačioje, o pats vaizdo procesorius viršuje. Virš jo „nutaikoma“ infraraudonųjų spindulių lempa.

Teisingai patalpinus pagrindinę plokštę, įjungiamas apatinis šildymas. Pagrindinė plokštė šildoma iki ~100 laipsnių pagal Celcijų, tada jau bus galima įjungti infraraudonųjų spindulių lempą. Jei apačia būtų nepašildyta iki reikiamos temperatūros – visa pagrindinė plokštė imtų raitytis dėl temperatūrinio skirtumo tarp infraraudonųjų spindulių gaunančios vietos ir likusios pagrindinės plokštės.


 

2. Nuėmimas

Pagrindinei plokštei pasiekus bendrą tinkamą temperatūra, yra įjungiama infraraudonųjų spindulių lempa. Infraraudonieji spinduliai per trumpą laiką pakelia vaizdo plokštės temperatūrą be kontakto su ja, be to, tokiu būdu yra išlydomas didelis plotas lydmetalio, o tai reiškia, kad po „čipuku“ esančios kojos taip pat išsilydo.

Vaizdelyje, kadangi jis buvo daromas naudojantis išmanųjį telefoną, infroraudonieji spinduliai „padarė savo darbą“ kamerai, ir praktiškai nieko nesimato, tačiau „komentatorius“ pateikia dalį nematomos informacijos…


 

3. Seno lydmetalio nuvalymas nuo procesoriaus

Kadangi šiame pažintiniame straipsnyje mes naudosime originalų nuimtą vaizdo procesorių ir dėsime jį atgal – mums reikės nuvalyti seną bešvinį lydmetalį. Kaip jau minėjome Priemonių skyrelyje – naudojami bus lituoklis, litavimo pasta, varinė juostelė ir tualetinis popierius, kuris čia atliks dvejopus vaidmenis – bus ir „čiužiniu“ vaizdo procesoriui, ir „skuduriuku“ litavimo pastai nuvalyti. Tikriausiai niekada nesusimastėte, kad tualetinis popierius gali tiek daug funkcijų atlikti?!


 

4. Pagrindinės plokštės platformos nuvalymas

Būtų logiška manyti, kad seno bešvinio lydmetalio gali likti ir ant pagrindinės plokštės. Taigi, pagrindinę plokštę taip pat nuvalome, tačiau čia su lituokliu reikia elgtis daug atsargiau – neatsargus grubus brūkštelėjimas – ir lituoklis su varine juostele nusineš dalį kontaktinių taškų nuo pagrindinės plokštės, o tokiu atveju pati plokštė – sugadinta nepataisomai!

Taigi, šis momentas – vienas iš atsakingiausių. Iš tiesų žmogus, atliekantis šitą darbą kas kartą rizikuoja nepataisomai sugadinti daiktą, kurio vertė svyruoja nuo 300 iki 2000 litų; dažniausiai pasitaikančių plokščių vidutinė kaina – 600 Litų, tačiau vis vien – atsakomybė milžiniška! Vienas neatsargus judesys – ir pinigai prarasti. Tad tikiuosi dabar suprantate, kodėl šis darbas yra gerai apmokamas? Todėl, kad jame klaidų būti NEGALI!


 

5. Procesoriaus padengimas naujomis kontaktinėmis „kojomis“

Dabar nuvalytą procesorių įstatome į šablono laikiklį ir ant paviršiaus, kur turi būti kontaktinės „kojos“, padengiame jau minėtus 0,5 mm skersmens „kamuoliukus“. Kad kamuoliukai atsirastų tinkamose vietose – naudojamas tik tam procesoriui skirtu šablonu. Visos šablono skylutės idealiai atitinka kamuoliukų skersmenis.

Svarbiausia – kamuoliukus teisingai paskirstyti po šabloną ir, pabėrus jų ant šablono, nepamiršti užsukti kamuoliukų talpą. Jei kartais pamirštama ją užsukti – yra rizika netyčia talpą numesti ant žemės – tokiu atveju aplanko 2 bėdos: pirma – nebeturima daugybės tūkstančių kamuoliukų, reikalingų kasdieniam darbui ir kainuojančių ne vieną litą; antra – jų sušluoti visų praktiškai neįmanoma, tad net po gero pusmečio nebūna nuostabu, jei kojinėse ar batuose jų randama…

Po teisingo kamuoliukų paskirstymo proceso seka jų užlydimo procesas – naudodamiesi karšto oro stotele kamuoliukus išlydome ir jie „sukrenta“ į savo vietas. Jei šis procesas pavykęs – turime paruoštą vaizdo procesorių, kurį belieka prilituoti prie pagrindinės plokštės.


 

6. Paruošimas prilitavimui

Na, šitas vaizdelis nieko ypatingo nepapasakos – tiesiog ant jau nuvalytos pagrindinės plokštės uždedame paruoštą vaizdo procesorių su „kojomis“. Pagrindinis šio proceso momentas – vaizdo procesorių ant pagrindinės plokštės uždėti taip, kaip jis turi būti – naudojantis „raktu“.

Raktas – tai tam tikras sutartas žymėjimas ant pagrindinės plokštės ir ant „čipuko“. Jie PRIVALO sutapti. Priešingu atveju grįšime į proceso pradžią nuo punkto Nr. 1. Beje, tokių atvejų yra pasitaikę… 🙂


 

7. Procesoriaus prilitavimas prie pagrindinės plokštės

Šio proceso metu dažniausiai gurkšnojama kava arba surūkoma cigaretė – pagrindiniai darbai atlikti! Dabar belieka tik palaukti, ir, jei viskas atlikta teisingai – tikėtis geriausio rezultato.

Beje, vien kava lepintis šioje stadijoje nevalia – reikės dar tinkamai „pasodinti čipuką“, t.y. jį paklibinti taip, kad įsitikinti, jog visos „kojos“ išsilydė ir papuolė į joms skirtus kontaktų taškus.

Šiuo konkrečiu atveju rezultatas yra beveik žinomas – nesėkmė, nes šito tipo vaizdo procesoriai yra beveik nepataisomi – jie patys iš savęs „numiršta“ ir kontaktinių kojų keitimas jiems – bergždžias reikalas, tačiau vaizdelis buvo filmuojamas tik tam, kad perteikti procesą, jo sudėtingumą, tad rezultatas iš esmės nėra svarbus. Be abejo, laukiame geriausio, tačiau daug vilčių nepuoselėjama.


 

8. Patikrinimas

Šis momentas – finalinis. Kai vaizdo procesorius ar šiaurinis tiltas jau būna prilituoti ant pagrindinės plokštės – belieka patikrinti, ar viskas gerai. Patikrinimui nereikia kompiuterio surinkti pilnumoje – pagrindinę plokštę galima įjungti įsitikinus, kad prie jos prijungtas centrinis procesorius (CPU), darbinė atmintis (RAM), vaizdo perdavimo kabelis (šiuo atveju – VGA), maitinimas (be jo pagrindinė plokštė niekada neįsijungtų) bei, svarbiausia (!) – AUŠINTUVAS!!! Yra tekę pamiršti šį komponentą – kainą atsiremia į 2 „čipukų“ keitimą ir naujo procesoriaus pirkimą iš savo kišenės…

Šiuo atveju – „O, py***p! Neveikia!!!“. Iš tiesų mums tai nuostabos nesukėlė, nes nesitikėjome, kad kažkas pasikeis po keitimo proceso, tačiau esmę perteikėme – nukeliavome net 8 punktus, praleidome mažiausiai pusvalandį ypač įtempto darbo, prisiuostėme nuodingų garų, rizikavome nusisvilinti nagus, išberti tūkstančius 0,5 mm skersmens kamuoliukų, net nepataisomai sugadinti pagrindinę plokštę!!! Ir dėl ko? Dėl to, kad Jūs, gerbiamieji, sužinotumėte, kas tai per procesas, „su kuo jis valgomas“. Tikiuosi ši trumpa apžvalgėlė patiko ir labiau vertinsite vaizdo procesorių bei šiaurinių tiltų „keitėjus“ bei jų riziką kasdieniame darbe! 😉


Įspėjimai


Na, dėl karšto oro lituoklio stotelės įspėjimas buvo prieš tai buvusioje pastraipoje, tai šį kartą apie kitus įspėjimus.
Kai kas pateikiamuose vaizdeliuose buvo nutylėta. Pirmas nutylėtas dalykas – tai nenuplaunamo fliuso (litavimo pastos) neigiama įtaka sveikatai. Jo garuose pilna kancerogenų – apie tai liudija net užrašas didelėmis ir raudonomis raidėmis ant pačios fliuso taros, tačiau paprastai į tai dėmesio daug nekreipiama, kaip ir nekreipiamas dėmesys į rūkymą, CocaCola’os gėrimą ir t.t.

Kitas nutylėtas dalykas – Infraraudonieji spinduliai. Tokia didelė koncentracija infraraudonųjų spindulių kenkia akims. Na, Jumis nuo šio efekto apsaugojo išmaniojo telefono kameros objektyvas – akims kenksmingus spindulius pavertė tiesiog ryškios šviesos pliūpsniu.
Ir trečias kenksmingas sveikatai dalykas – ADRENALINAS!

„Čipukų“ keitimas reikalauja daug kantrybės, nervų ir susitvardymo, nes žmogus, atliekantis šį darbą pastoviai žino, jog jį veikia ne vien kenksmingos sąlygos, bet ir didelė rizika darbą atlikti nesėkmingai, kas, savo ruožtu, tiesiogiai atsiliepia bendram piniginės tūriui…


Į bešvinį

Bešvinio lydmetalio naudojimas iš esmės paties proceso, pateikto aukščiau, nepakeičia; pakeičia vos keletą punktų:

1. „Kojų“ prilitavimo prie vaizdo procesoriaus metu naudojama aukštesnė temperatūra. Tokiu atveju vaizdo procesorius ar šiaurinis tiltas yra labiau kaitinamas, ko pasekoje rizika jį perkaitinti ir užvirinti branduoliuką – kyla.

2. Vaizdo procesoriaus ar šiaurinio tilto prilitavimo prie pagrindinės plokštės temperatūra turi būti aukštesnė. Neigiamas poveikis – toks pat – rizika kažką perkaitinti yra didesnė. Be to, jei pagrindinė plokštė nėra visiškai sausa, t.y. jei jos mikrotarpeliuose bus nors kažkiek drėgmės, kurios išsiplėtę garai galėtų pagrindinę plokštę „išsluoksniuoti“ – tai būtinai taip nutiks!

Matote, kompiuterių pagrindinės plokštės – tai nėra vieno sluoksnio plokštė, ją sudaro nuo 5 iki 8 plonų sluoksnių. Būna, kad tarp sluoksnių prasiskverbia drėgmė – vandens garai ar tiesioginis skystis. Tada, per daug pakaitinus pagrindinę plokštę, tie vandens garai pradeda plėstis ir sluoksnius atplėšia vieną nuo kito. Dėl to, jei yra galimybė – stengiamės naudoti bešvinį lydmetalį. Beje, išsisluoksniavimo efektas būdingas ir patiems „čipukams“…

PATIES PROCESORIAUS KEITIMAS NAUJU
Šis remonto būdas – pats rimčiausias. Dažniausiai būtent toks ir siūlomas klientams – kiti būdai, tokie kaip pašildymas ar kojų pakeitimas naujomis – nėra 100% garantas, kad kompiuteris bus suremontuotas galutinai.

Keičiant TIK kojas pasilieka tikimybė, kad visgi kaltas buvo pats vaizdo procesorius arba šiaurinis tiltas. Kodėl ta rizika pasilieka? Todėl, kad kojų kaitimo proceso metu „čipukas“ yra paveikiamas aukštos temperatūros, kuri, savo ruožtu, jei „čipuke“ buvo nanoįtrūkimas tarp branduoliuko ir pačios plokštelės, laikinai pasitaiso, t.y. „atsisėda į savo vietą“.

Kad išblaškyti abejones, siūloma patį procesorių keisti nauju. Naujas procesorius – tai ne Jūsų parduotuvėje įsigytas ar pigiai „eBay sužvejotas“ atstovas. Naujus procesorius galima įsigyti tik iš patikimų tiekėjų, kurie, kaip taisyklė, būna išbandomi ne vieną kartą.
Taigi, apačioje pateiksime ne aukščiau esančių veiksmų pakartojimus, o aspektus, kurie nebūdingi aukščiau esančiam procesui.


Priemonės


Iš esmės priemonės nuo kojų keitimo procedūros nesikeičia, tik kai kurių priemonių tiesiog nebereikia. Kadangi naudojamas „čipukas“ paprastai būna jau su kojomis, jam keisti kojų nebereikia, dėl to šabloną galime palikti dulkėms rinkti.


Procesas


Nuvalyta MB platforma procesoriui
Nuvalyta MB platforma procesoriui

Iš aukščiau paminėtų 8 punktų išmeskite 3 ir 5 punktus, ir gausite tai, kas visgi turės būti atlikta keičiant „čipuką“ nauju.

Čia esmė – gerai nuvalyti seną lydmetalį nuo pagrindinės plokštės, tad atidumo reikalaujančių darbų vis vien yra.
Be to, naujos vaizdo plokštės arba šiauriniai tiltai būna gaminami naudojant bešvinį lydmetalį, tad naujo procesoriaus uždėjimo metu naudojama aukštesnė temperatūra.

Mažiau jautriems temperatūrai bei fiziniam kontaktui procesoriams visgi pakeičiamos „kojos“ iš bešvinių į švino sudėtyje turinčias, tad procesas tokiu atveju visiškai niekuo nesiskiria nuo aukščiau pateiktojo.


Įspėjimai


Šios darbo dalies įspėjimai nebebus apie pavojus, tykančius proceso metu, nes visi jie jau buvo paminėti aukščiau.
Pagrindinis „pavojus“, kuris slypi naujo „čipuko“ keitime – tai paties kliento „apsipirkimas“. Esmė tame, jog tikrai NAUJO „čipuko“ žmogus paprastai nenusipirks, o pigūs, siūlomi eBay ar kitose pardavimo vietose, tikrai NĖRA NAUJI ar GERI! Gi naujus procesorius gamina specializuotos gamyklos, kurios tikrai į prekyba mažais vienetais tokių komponentų nepardavinėja. Jie parduoda dideliais kiekiais perpardavėjams, arba kitaip – distributoriams, kurie tikrai eBay pagalba prekybos nevykdo!

Tokį įspėjimą pateikiame dėl to, kad pasitaiko, jog ateina žmogus su kompiuteriu ir atsineša savo „čipuką“, kurį įsigijo kažkur elektroninėje erdvėje. Būna tiesiog apmaudu, kai žmogui reikia paaiškinti, jog jis, ne gana to, jog nusipirko jau defektuotą, bet dar ir visiškai nesuderinamą su jo pagrindine plokšte procesorių…

Taigi, naujų vaizdo plokščių ar šiaurinių tiltų pirkimus visgi patikėkite juos keičiantiems žmonėms, nes jie žino visus galimus „niuansus“ jų pirkime. Be to, tikrai geri vaizdo procesoriai ar šiauriniai tiltai kainuoja gerokai brangiau, nei Jūs galite rasti elektroninėje erdvėje – joje pardavinėjami negeri „čipukai“ – gal jau naudoti, gal nukritę nuo konvejerio ir nurašyti ir t.t.


nVidia vaizdo procesorių tarpusavyje suderinamumas


Apibendrinimas

Apibendrinant pasakysime, jog šiame straipsnyje pasistengėme kuo smulkiau supažindinti mūsų klientus su vaizdo procesoriais, šiauriniais tiltais, jų gedimais bei gedimų priežastimis. Gedimams šalinti gali būti naudojami keletas remonto būdų – vieni pigūs ir trumpalaikiai, tik kad spėtų žmogus iš kompiuterio „ištraukti duomenis“; kiti patikimesni sprendimai, tačiau, be abejo, brangesni, nes pats procesas sudėtingesnis.

Tikimės, jog atidžiai perskaitę šį straipsnį ir peržiūrėję vaizdelius, susidarysite konkretesnę nuomonę apie vaizdo procesorių bei šiaurinių tiltų keitimą. Ir tokiu atveju, jei viską suprasite teisingai, suprasite ir tai, kodėl už šių darbų atlikimą yra prašoma gana nemaža remonto kaina.

Paskutinis mūsų palinkėjimas Jums – saugokite savo kompiuterius, neleiskite jiems perkaisti, laiku valykite dulkes (šį procesą geriau patikėti patyrusiems specialistams) ir prieš įsigydami naują ar naudotą kompiuterį, įsitikinkite, kad nežadate įsigyti potencialaus „segedėjo“! O jei jau nutiks taip, kad būsite priversti kreiptis į mus, bent jau žinosite, kas ir kaip bus atliekama su Jūsų kompiuteriu!!!


* Šis pažintinis darbas buvo atliktas kaip VDU „Informacinė visuomenė“ dalyko namų darbas.
Bet kokie laikmečio ir/arba mokslinių ir/arba technologinių faktų nesutapimai yra toleruotini.
Šis darbas netraktuotinas kaip neginčijami faktai.
Teksto autorinės teisės priklauso VDU ir darbo autoriui, Robertui Lendraičiui.
Darbas atliktas 2013.05.01

3 komentarai apie “Vaizdo procesorių ir šiaurinių tiltų keitimas

  1. Sveiki, paskaiciau straipsniuka su manobeda kokia kaina siaurinio tilto remonto (sakykim nekeiciant daliu tik isvalant ar pan; ir tebunie keiciant nauju konturu ar mikroschema kaip tiksliai uzvadinti).

    • Sveiki,

      deja, jei problema jau pasireiškė visu gražumu, be keitimo sunku apsieiti. Tačiau jei tik tiesiog kaista – aušinimo sistemos valymas kainuotų 15€.
      Jei jau bėda pasireiškė, galimi 3 variantai:
      1. Trumpalaikis – pašildymas. 20€. Garantija netaikoma jokia;
      2. Ilgesniam laikui, tačiau be garantijos – keitimas į naudotą čipą. Darbų kaina – 50€.
      3. Ilgalaikis – čipo keitimas į naują. Darbų kaina 50€+čipo kaina (svyruoja nuo 50 iki 80€, priklausomai nuo čipo). Garantija 6 mėn. (tačiau dar nebuvo, kad grįžtų nors v ienas į garantinį).

      Robertas

Parašykite komentarą